Apie auksą ir platiną girdėjęs kiekvienas, tačiau brangiausias praktiškai naudojamas metalas važinėja po miestą kartu su mumis. Jis slepiasi automobilio išmetimo sistemoje ir vadinasi rodžiu. Šio sidabriškai balto metalo pasaulyje išgaunama tiek mažai, kad jo kaina ne kartą buvo pralenkusi aukso kainą daugiau nei dešimt kartų.

1. Retas metalas su ypatingomis savybėmis

Rodis priklauso platinos grupės metalams ir yra vienas rečiausių elementų žemės plutoje. Jo metinė pasaulinė gavyba tesiekia kelias dešimtis tonų, o didžioji dalis išgaunama Pietų Afrikoje kaip platinos kasybos šalutinis produktas. Atskirų rodžio kasyklų praktiškai nėra, todėl pasiūla negali greitai reaguoti į paklausą.

Šis metalas išsiskiria aukšta lydymosi temperatūra (apie 1 960 °C), atsparumu korozijai ir gebėjimu skaidyti azoto oksidus. Būtent pastaroji savybė padarė jį nepakeičiamą automobilių pramonėje, nes griežtėjančios taršos normos vertė gamintojus ieškoti medžiagos, kuri efektyviai tvarkytų kenksmingiausius išmetamųjų dujų komponentus.

Be automobilių pramonės, kuri sunaudoja apie devynis dešimtadalius viso pasaulyje išgaunamo kiekio, šis elementas naudojamas stiklo pramonėje, chemijos katalizėje, juvelyrikoje ir net veidrodžių gamyboje. Tačiau nė viena iš šių sričių nė iš tolo neprilygsta katalizatorių gamybai, todėl metalo likimas glaudžiai susijęs su automobilių rinkos pokyčiais.

2. Vaidmuo katalizatoriuje

Trikomponenčiame katalizatoriuje dirba trys metalai: platina ir paladis oksiduoja anglies monoksidą bei nesudegusius angliavandenilius, o rodis atsakingas už azoto oksidų vertimą nekenksmingu azotu ir deguonimi. Be jo šiuolaikinis benzininis automobilis paprasčiausiai neatitiktų taršos reikalavimų.

Viename katalizatoriuje šio metalo būna vos nuo dešimtųjų gramo dalių iki poros gramų, tačiau būtent rodis dažnai sudaro didžiausią seno katalizatoriaus vertės dalį. Dėl šios priežasties net nedidelė, iš pažiūros nieko verta detalė perdirbėjams yra vertinga žaliava, o jos kaina skaičiuojama pagal gamyklinį kodą.

Perdirbimas čia vaidina ypatingą vaidmenį. Kadangi naujo rodžio išgaunama labai mažai, iš senų katalizatorių susigrąžinti metalai sudaro maždaug trečdalį pasaulinės pasiūlos. Kiekvienas perdirbtas katalizatorius mažina poreikį kasti naują rūdą, o perdirbimo technologijos leidžia atgauti didžiąją dalį koryje esančių tauriųjų metalų, todėl ši grandinė veikia kaip savotiška uždaro ciklo kasykla ant ratų.

3. Kodėl kaina taip svyruoja

Rodžio rinka labai maža, todėl net nedideli pasiūlos ar paklausos pokyčiai sukelia didžiulius kainų šuolius. Sugriežtėjus taršos normoms Europoje ir Kinijoje, paklausa šoktelėjo, ir metalo kaina per kelerius metus išaugo daug kartų, o vėliau taip pat smarkiai krito.

Vairuotojui tai reiškia paprastą dalyką: seno katalizatoriaus vertė nėra pastovi. Ta pati detalė skirtingu metu gali būti įvertinta pastebimai skirtingai, nes supirkimo kainos seka biržos kursus. Kas domisi, kiek vertas jo garaže gulintis katalizatorius, turėtų kainą pasitikrinti būtent tada, kai ruošiasi parduoti.

Šio metalo istorija dar nesibaigia. Nors elektromobiliai katalizatorių neturi, vidaus degimo varikliai keliuose išliks dar ne vieną dešimtmetį, o senų automobilių utilizavimas nuolat tieks žaliavą perdirbėjams. Retas, brangus ir sunkiai pakeičiamas elementas, tyliai dirbantis po milijonų automobilių dugnais, dar ilgai išliks vienu įdomiausių metalų pasaulio rinkose.