Yra darbų, kurie iš pradžių atrodo visai paprasti. Reikia išlyginti kiemo kraštą, atkasti seną takelį, paruošti vietą terasai, iškasti tranšėją komunikacijoms ar sutvarkyti sklypo kampą, kuris jau seniai bado akis. Tada prasideda klasikinis scenarijus: kastuvas, karutis, kelios valandos darbo, viena diena, antra diena, o rezultatas vis dar per mažas, kad teiktų tikrą pasitenkinimą. Būtent tokiose
Read More
Vilniuje vyrai kirpasi dažniau, nei patys prisipažįsta. Vienas sako „ai, užėjau šiaip“, o realybėje jis tiesiog nenori atrodyti pavargęs. Kitas pasakoja, kad jam „nesvarbu“, bet kai kirpimas pavyksta, jis tą pačią dieną pasitaiso apykaklę kelis kartus. Toks jau dalykas – geras kirpimas pakelia nuotaiką tyliai, be kalbų. Šiuo metu Barberiai Vilniuje mato aiškią tendenciją: vyrai
Read More
Naktis turi vieną savybę – viskas vyksta lėčiau. Gatvės tuštesnės, telefonai rečiau pakeliami, o kai nutinka problema, ji atrodo dvigubai didesnė. Ypač tada, kai stovi prie automobilio, durys užrakintos, raktai viduje, o aplink tyla. Ne filmas, o labai reali situacija. Tą akimirką galvoje sukasi vienas klausimas – kaip greičiausiai grįžti į automobilį. Ne po valandos,
Read More
Kai žmonės kalba apie statybas, dažniausiai įsivaizduoja visai kitus dalykus. Pamatą, sienas, stogą, darbininkus, techniką, triukšmą, dulkes. Retas pirmiausia pagalvoja apie žmogų, kuris dar prieš pirmą kastuvo judesį turi tiksliai pasakyti, kur viskas prasidės. O būtent čia ir į sceną tyliai ateina geodezija. Ji nekrenta į akis. Jos nesimato iš tolo kaip naujo fasado ar
Read More
Yra viena klaida, kuri kartojasi dažniau nei kreivos sienos ar per skubiai nudažytos lubos. Žmonės pradeda remontą be aiškaus susitarimo. Pokalbis virtuvėje, rankos paspaudimas, keli balsu ištarti sakiniai. Atrodo pakanka. Kol vieną dieną darbai sustoja, telefonas nutyla, o tu bandai prisiminti, ką iš tikro buvai sutaręs. Planuojant vidaus apdaila Vilniuje tai nutinka dar dažniau. Tempai
Read More
Kai pirmą kartą reikėjo išsiųsti krovinį į užsienį, buvau naiviai ramus. Galvojau, kad viskas veikia kaip su siunta: sumoki, atiduodi, lauki. Tada gavau pirmą pasiūlymą, antrą, trečią… ir staiga supratau, kad kainos šokinėja kaip nuotaika penktadienio vakare. Vieni kalbėjo trumpai ir sausai, kiti žadėjo „greitai ir pigiai“, o aš sėdėjau su klausimu: už ką iš
Read More
Kartą pavasarį išėjau į kiemą ir sustojau kaip įbestas. Trinkelės atrodė lyg senas takas miške – žaliai pilkos, su tamsiom dėmėm, vietom net slidžios. Pirma mintis buvo paprasta: „Ai, pasidarysiu pats. Nu ko čia…“. Ir tada prasidėjo tas klasikinis scenarijus, kurį turbūt žino daug kas: nuvažiuoji, nusiperki viską, ką „reikia“, pradedi, o po valandos jau
Read More
Yra vienas dalykas, apie kurį žmonės kalba tyliai: gražios vizualizacijos dar nereiškia, kad bus gražūs namai. Vizualizacija gali atrodyti kaip „Pinterest“ svajonė, o realybėje tu gauni brangų remontą, kuris nepatogus. Spinta netelpa, šviesa erzina, virtuvė graži, bet gaminti joje kažkaip nenori. Ir tada žmogus pasako frazę, kurią esu girdėjęs per dažnai: „nuotraukose viskas atrodė geriau.“
Read More
Gyventi name su bendrija daugeliui atrodo paprasta. Yra pirmininkas, yra sąskaitos, yra mėnesinis mokestis. Tačiau vos tik atsiranda gedimas ar rimtesnis darbas, išlenda klausimas, kuris visada kelia emocijas – už ką mes jau mokame, o už ką vėl reikia primokėti. Būtent čia prasideda didžioji painiava, kuri dažnai virsta ginčais tarp gyventojų. Ką žmonės mano, kad
Read More
Rankų liejimo rinkiniai pastaruoju metu tapo tikra žvaigžde dovanų pasaulyje. Žmonės vis dažniau renkasi juos kaip būdą išsaugoti artumą, sukurti gražią bendrą patirtį ir turėti daiktą, kuris po metų vis dar kelia emociją. Tokia dovana labai stipriai prisiriša prie žmogaus, nes joje lieka ne tik forma, bet ir tam tikras jausmas. Vis dėlto prieš įsigyjant
Read More