Kamera, pastatyta patalpoje ir nukreipta pro langą, dieną veikia puikiai, o naktį rodo tik savo atspindį ir šviečiančius taškus. Taip yra todėl, kad naktinio matymo infraraudonieji spinduliai atsispindi nuo stiklo ir grįžta tiesiai į objektyvą. Kiemo naktį ji praktiškai nemato.

Tai viena dažniausių klaidų, kai žmonės renkasi pigesnį ir paprastesnį sprendimą. Lauko kamerai reikia kabelio, laikiklio ir darbo, o vidaus kamerą galima tiesiog pastatyti ant palangės. Tačiau norint, kad sistema saugotų namus visą parą, verta suprasti, kaip vyksta naktinis vaizdas. Būtent todėl Apsaugos Meistras vaizdo stebėjimo sistemos montuojamos taip, kad infraraudonųjų spindulių šviesa sklistų į stebimą zoną, o ne į artimiausią paviršių.

Kaip kamera mato tamsoje

Dauguma apsaugos kamerų turi infraraudonųjų spindulių diodus aplink objektyvą. Žmogaus akis šios šviesos nemato, bet kameros jutiklis mato. Kai sutemsta, kamera perjungia režimą: nuima infraraudonųjų spindulių filtrą, įjungia diodus ir rodo nespalvotą vaizdą.

Diodai apšviečia tai, kas yra priešais. Jei priešais yra stiklas, didelė dalis šviesos nuo jo atsispindi. Stiklo paviršius tampa ryškiausiu kadro objektu, automatinis ekspozicijos valdymas jį „sureguliuoja“, ir viskas už jo lieka tamsoje.

Mitas: „užteks priglausti kamerą prie stiklo“

Dažnas patarimas internete – priglausti objektyvą tiesiai prie lango. Iš dalies tai padeda, nes sumažėja atspindžio kampas. Tačiau dauguma kamerų diodai yra aplink objektyvą, o ne jame. Net priglausta kamera dalį šviesos išsklaido stiklo viduje, ypač jei langas dvigubas ar trigubas. Kiekvienas stiklo sluoksnis yra dar vienas atspindžio paviršius.

Prie to prisideda ir energiją taupantys stiklai. Jų danga atspindi dalį infraraudonosios spinduliuotės, kad šiluma liktų patalpoje. Šiluminiu požiūriu tai privalumas, o kamerai – papildoma kliūtis.

Kas iš tiesų veikia

Yra keli sprendimai, kurie išsprendžia problemą skirtingais būdais:

• Lauko kamera. Paprasčiausias ir patikimiausias variantas. Diodai šviečia tiesiai į kiemą, be jokių atspindžių.
• Išorinis infraraudonųjų spindulių prožektorius. Jei kamera turi likti viduje, kiemą galima apšviesti atskiru lauke sumontuotu prožektoriumi, o kameroje diodus išjungti.
• Spalvotas naktinis vaizdas su lauko apšvietimu. Kai kurios kameros turi didelės diafragmos objektyvus ir jautrius jutiklius. Jos rodo spalvas net silpnoje šviesoje, jei kieme dega bent gatvės ar terasos lempa.
• Kamera su judesio jutikliu valdomu apšvietimu. Šviesa įsijungia tik tada, kai kas nors pasirodo. Tai ir atgraso, ir leidžia gauti spalvotą įrašą.

Kada vidaus kamera vis dėlto tinka

Vidaus kamera nėra bloga mintis, jei ji naudojama pagal paskirtį. Ji puikiai tinka koridoriui, laiptinei, garažui ar įėjimui iš vidaus pusės. Įsibrovėlis, patekęs į namus, vis tiek pereis pro šias vietas, o vidaus kamera jį užfiksuos be jokių atspindžių.

Toks derinys dažnai būna protingiausias: lauko kamera fiksuoja artėjimą, vidaus kamera – patekimą į patalpas. Jei lauko kamerą kas nors sugadins ar uždengs, vidaus kamera vis tiek turės įrašą.

Vidaus kameros dažniausiai pigesnės, ir jas lengviau prijungti. Svarbu tik, kad jos nebūtų nukreiptos į langą. Taip pat reikia pagalvoti, kur bus saugomas įrašas, jei vagis išsineš pačią kamerą.

Ką verta žinoti apie apšvietimo nuotolį

Gamintojai nurodo infraraudonųjų spindulių apšvietimo nuotolį, pavyzdžiui, 30 ar 50 metrų. Šis skaičius paprastai matuojamas idealiomis sąlygomis: be lietaus, sniego ir rūko. Lietuvos rudens naktį realus atstumas, kuriuo dar galima atskirti žmogaus siluetą, būna gerokai trumpesnis.

Rūkas ir krintantis sniegas turi dar vieną efektą. Jie atspindi infraraudonųjų spindulių šviesą panašiai kaip stiklas, tik ne vienoje plokštumoje, o visame kadre. Todėl snieguotą naktį ekrane matote šviečiančius taškus, o judesio aptikimas gali nuolat suveikti be priežasties. Iš dalies tai sprendžia atskiras prožektorius, sumontuotas atokiau nuo kameros, nes tada atspindžiai nebegrįžta tiesiai į objektyvą.

Voratinkliai: mažas dalykas, didelė bėda

Dar viena naktinio vaizdo problema yra vabzdžiai ir voratinkliai. Infraraudonųjų spindulių diodai šildo ir šviečia, todėl šalia jų mėgsta įsikurti vorai. Kelių centimetrų voratinklis prieš objektyvą naktį atrodo kaip ryški dėmė ir nuolat judina vaizdą. Dėl to judesio aptikimas siunčia dešimtis pranešimų be jokios priežasties.

„Pusė skundų dėl naktinio vaizdo išsisprendžia skuduru ir kamera, nukelta keliais centimetrais nuo karnizo. Kita pusė – kai kamera iš viso stovi ne ten, kur turėtų“, – pastebi apsaugos sistemų montuotojas (jo nuomone, kameros vieta turi būti numatyta dar projekte, plačiau – Apsaugos Meistras – apsaugos sistemų montavimas).

Prieš perkant – vienas paprastas bandymas

Jei jau turite vidaus kamerą ir galvojate, ar jos užteks, išbandykite ją naktį. Pastatykite prie lango, išjunkite kambario šviesą ir pažiūrėkite įrašą. Jei kieme matote tik atspindį, atsakymas aiškus, ir sutaupysite pinigų, kurių nebeišleisite antrai panašiai kamerai. Jei vaizdas vis dėlto matomas, palyginkite jį su dienos įrašu: naktį dažniausiai paaiškėja, kad detalumo užtenka tik artimiausiems keliems metrams.