Daugelis tėvų prisimena, kaip kadaise vaikus mokydavo važiuoti dviračiu su papildomais ratukais. Atrodė, kad tai vienintelis kelias. Vis dėlto pastaraisiais metais vis dažniau pasirenkamas visai kitas būdas. Mažyliai pirmiausia sėda ant balansinio dviračio, o po kurio laiko be didesnių sunkumų persėda ant įprasto dviračio su pedalais.

Toks pokytis atsirado ne atsitiktinai. Daugelis šeimų pastebi, kad vaikai daug greičiau perpranta važiavimo principą, kai pirmiausia išmoksta išlaikyti pusiausvyrą. Būtent todėl balansinis dviratukas daugeliui tampa pirmąja transporto priemone, kuri padeda pasiruošti kitam etapui.

Jeigu svarstote, ar verta rinktis tokį variantą savo vaikui, verta suprasti, kodėl jis laikomas vienu sėkmingiausių būdų mokytis važiuoti.

Vaikas pirmiausia mokosi pusiausvyros

Didžiausias iššūkis važiuojant dviračiu nėra pedalų mynimas. Kur kas svarbiau gebėti išlaikyti pusiausvyrą.

Balansinis dviratis leidžia vaikui natūraliai pajusti, kaip kūnas reaguoja posūkiuose, kaip reikia pasvirti ir kada pakelti kojas nuo žemės. Visa tai vyksta žaidžiant, todėl mokymasis nevirsta įtempta pamoka. Kai ateina laikas persėsti ant dviračio su pedalais, svarbiausias įgūdis jau būna išlavintas.

Mokymasis vyksta be papildomos baimės

Vaikams labai svarbus pasitikėjimas savimi. Jeigu pirmieji bandymai baigiasi griuvimais ar nusivylimu, noras mokytis gali greitai sumažėti.

Pavyzdžiui balansinis dviratukas leidžia pačiam vaikui reguliuoti greitį. Pajutęs, kad važiuoja per greitai, jis tiesiog pastato kojas ant žemės. Dėl to mažylis jaučiasi saugiau ir drąsiau bando važiuoti vis greičiau. Šis jausmas labai svarbus, nes pasitikėjimas auga su kiekvienu sėkmingu bandymu.

Vaikai greičiau supranta judėjimo principą

Stebint mažylius dažnai galima pastebėti vieną įdomų dalyką. Jie retai galvoja apie taisykles. Jie tiesiog važiuoja, eksperimentuoja ir mokosi iš savo patirties.

Važiuodamas balansiniu dviračiu vaikas palaipsniui išmoksta:

• išlaikyti pusiausvyrą skirtingu greičiu;
• valdyti vairą posūkiuose;
• stabdyti kojomis tinkamu momentu;
• jausti savo kūno judesius.

Šie įgūdžiai vėliau natūraliai persikelia į važiavimą dviračiu su pedalais.

Papildomi ratukai ne visada padeda

Anksčiau buvo manoma, kad papildomi ratukai suteikia daugiau saugumo. Vis dėlto jie turi ir kitą pusę.

Vaikas pripranta važiuoti nesirūpindamas pusiausvyra. Vėliau nuėmus ratukus tenka mokytis beveik nuo pradžių. Būtent dėl šios priežasties kai kuriems vaikams pereinamasis etapas tampa gana sudėtingas.

Naudojant balansinį dviratį tokios problemos dažniausiai neatsiranda. Pusiausvyra jau būna tapusi natūraliu įgūdžiu.

Kiekvienas vaikas mokosi savo tempu

Vienas berniukas pirmą kartą ant balansinio dviračio atsisėdo būdamas dvejų metų. Iš pradžių vos lėtai stūmėsi kojomis. Po kelių savaičių jau drąsiai leidosi nuo nedidelių kalniukų, o dar po metų be jokio streso persėdo ant dviračio su pedalais.

Tuo metu jo vyresnė sesė visko mokėsi kiek lėčiau. Jai prireikė daugiau laiko priprasti prie greitesnio važiavimo, tačiau rezultatas buvo toks pats. Abu vaikai įgūdžius įgijo savo tempu ir be didelio spaudimo. Tokios istorijos puikiai parodo, kad svarbiausia neskubinti vaiko ir leisti jam mėgautis pačiu procesu.

Važiavimas tampa smagia kasdienybės dalimi

Didžiausia nauda atsiranda tada, kai vaikas pats nori važiuoti. Jam nereikia priminti išeiti į lauką ar raginti pajudėti.

Balansinis dviratukas skatina daugiau judėti, lavina koordinaciją, stiprina pasitikėjimą savo jėgomis ir leidžia smagiai leisti laiką gryname ore. Kai važiavimas siejasi su geromis emocijomis, nauji įgūdžiai atsiranda beveik nepastebimai.

Todėl daugelis tėvų pastebi tą patį – vaikas, kuris iš pradžių drąsiai įvaldė balansinį dviratį, gerokai lengviau išmoksta važiuoti paprastu dviračiu. Mokymasis tampa trumpesnis, ramesnis ir kupinas daugiau šypsenų, o tai turbūt ir yra svarbiausia kiekvienos šeimos tikslas.