Dažniausios klaidos renkantis vėdinimo įrenginį su plokšteliniu šilumokaičiu – nesigilinimas į šilumokaičio tipą, užšalimo apsaugos ir kondensato nuvedimo ignoravimas, įrenginio parinkimas „ant ribos“ ir srautų nesuderinimas po montavimo. Šių klaidų galima išvengti dar projektavimo etape, o vėliau jas ištaisyti kainuoja daug brangiau.

Plokštelinis šilumokaitis yra paprastas ir patikimas: šiltas ir šaltas oro srautai teka greta, atskirti plonomis sienelėmis, ir niekada nesusimaišo. Tačiau gera technologija dar negarantuoja gero rezultato.

1 klaida. Nesidomima, koks šilumokaitis yra viduje

Plokšteliniai šilumokaičiai būna kryžminio ir priešpriešinio srauto. Kryžminiuose srautai kertasi stačiu kampu, o šilumos atgavimo efektyvumas dažniausiai siekia apie 50–70 %. Priešpriešiniuose oras teka priešingomis kryptimis ilgesniu keliu, todėl efektyvumas gali siekti 85–92 %. Šiuolaikiniai plokšteliniai rekuperatoriai gyvenamiesiems namams dažniausiai gaminami su priešpriešiniu šilumokaičiu, tačiau pigesniuose modeliuose vis dar pasitaiko kryžminių. Skirtumas tarp jų žiemą tiesiogiai atsispindi sąskaitose už šildymą.

Šilumokaičio tipas	Tipinis efektyvumas	Užšalimo rizika	Drėgmės grąžinimas
Kryžminis	apie 50–70 %	vidutinė	ne
Priešpriešinis	apie 85–92 %	didesnė	ne
Entalpinis (membraninis)	apie 75–85 %	mažesnė	iš dalies

2 klaida. Pamirštama apsauga nuo užšalimo

Kai lauke –10 °C ar šalčiau, šalinamo oro drėgmė kondensuojasi ant šilumokaičio plokštelių ir gali užšalti. Apledėjęs šilumokaitis praleidžia mažiau oro, o įrenginys ima veikti netolygiai. Todėl būtina žinoti, kaip konkretus modelis sprendžia šią problemą: elektriniu pirminiu šildytuvu, tiekimo ventiliatoriaus sulėtinimu ar apėjimo vožtuvu.

Elektrinis pirminis šildytuvas yra patikimiausias būdas, tačiau jis naudoja elektrą būtent šalčiausiomis dienomis. Alternatyva – entalpinis (membraninis) plokštelinis šilumokaitis, kuris dalį drėgmės perduoda tiekiamam orui ir todėl mažiau linkęs užšalti.

3 klaida. Kondensato nuvedimas paliekamas paskutinei minutei

Plokšteliniam įrenginiui būtinas kondensato nuvedimas su sifonu ir tinkamu nuolydžiu į kanalizaciją. Be sifono įrenginys gali traukti nuotekų kvapus, o be nuolydžio vanduo kaupsis padėkle. Neapšildomoje patalpoje sifonas ir vamzdelis gali užšalti, todėl juos reikia apšiltinti arba naudoti šildymo kabelį. Taip pat verta įsitikinti, kad sifoną galima lengvai pasiekti: vasarą, kai kondensato nesusidaro, jis gali išdžiūti, ir tuomet jį reikia papildyti vandeniu.

4 klaida. Įrenginys montuojamas šaltoje pastogėje be izoliacijos

Pastogė atrodo patogi vieta, nes įrenginys netrukdo gyvenamosiose patalpose. Tačiau šaltoje zonoje tiek įrenginys, tiek visi ortakiai turi būti izoliuoti. Kitaip šilti ištraukiamo oro ortakiai rasos, o šiluma, kurią turėtų sugrąžinti šilumokaitis, išeis į pastogės orą.

5 klaida. Parenkamas įrenginys „ant ribos“

Jei projektinis namo oro srautas yra 250 m³/h, o įrenginio maksimalus srautas – irgi 250 m³/h, ventiliatoriai nuolat dirbs maksimaliu greičiu. Tai reiškia didesnį triukšmą, didesnes elektros sąnaudas ir greitesnį dėvėjimąsi. Praktikoje įrenginys parenkamas taip, kad įprastas darbo srautas sudarytų maždaug 60–70 % jo galimybių. Tokia atsarga praverčia ir vėliau: jei šeima padidėja, įrengiamas papildomas kambarys ar įsirengiama sauna, sistemą galima pritaikyti nekeičiant paties įrenginio. Rezervas reikalingas ir intensyvaus vėdinimo režimui, kai namuose daug svečių.

6 klaida. Filtrų klasė pasirenkama atsitiktinai

Filtrai dabar klasifikuojami pagal ISO 16890 standartą, kuris pakeitė senesnį EN 779 su klasėmis G4 ar F7. Tiekimo pusėje mieste ar prie judrios gatvės verta rinktis ePM1 ar ePM2,5 klasės filtrą, o ištraukimo pusėje paprastai pakanka ePM10 ar „Coarse“ klasės, kuri apsaugo šilumokaitį nuo dulkių. Kuo smulkesnis filtras, tuo didesnis jo pasipriešinimas srautui, todėl jo klasę reikia derinti su įrenginio galimybėmis.

7 klaida. Srautai po montavimo nesuderinami

Net teisingai suprojektuota sistema neveiks gerai, jei po montavimo nebus išmatuoti ir subalansuoti srautai kiekvienoje patalpoje. Tiekiamo ir šalinamo oro kiekis turi būti panašus. Tam naudojami specialūs matavimo prietaisai, o difuzoriai sureguliuojami pagal projektą. Jei vyrauja ištraukimas, į namą per plyšius traukiamas šaltas oras. Jei vyrauja tiekimas, drėgnas oras gali skverbtis į sienų ir lubų konstrukcijas. Paprašykite montuotojo pateikti srautų matavimo protokolą – tai paprastas, bet daug pasakantis dokumentas.

Dažni klausimai

Ar vasarą šilumokaitis nekaitina tiekiamo oro? Pagal ES ekologinio projektavimo reikalavimus dvikrypčiai gyvenamųjų patalpų vėdinimo įrenginiai turi turėti šilumos atgavimo apėjimą. Vasaros naktį, kai lauke vėsiau nei viduje, oras tiekiamas pro šilumokaitį nepašildytas.

Kada geriau rinktis kitą šilumokaičio tipą? Jei techninėje patalpoje sunku įrengti kondensato nuvedimą arba žiemą oras namuose labai sausas, verta palyginti plokštelinį sprendimą su rotaciniu ar entalpiniu. Kiekvienas jų turi savo privalumų.

Ar plokštelinį šilumokaitį galima plauti? Daugumą aliuminio ar plastiko šilumokaičių galima atsargiai išplauti šiltu vandeniu su švelniu plovikliu, tačiau entalpiniai šilumokaičiai su membrana dažnai valomi tik sausai. Prieš valant būtina pasitikrinti gamintojo instrukciją, nes netinkamai išplautas šilumokaitis gali prarasti efektyvumą.

Techniniai parametrai palyginimui: rekuperatoriai, vesinimosistemos.lt.