Žmogui nebūtina iš anksto nuspręsti, ar jam reikia kelių psichologo konsultacijų, ar ilgalaikės psichoterapijos. Pirmasis susitikimas gali būti skirtas pačiai problemai įvertinti, pagalbos tikslams aptarti ir nuspręsti, koks tolesnio darbo būdas būtų tinkamas.

Skirtumas tarp trumpesnio konsultavimo ir ilgalaikės psichoterapijos dažniausiai susijęs ne vien su susitikimų skaičiumi. Svarbu, kokio pobūdžio sunkumai sprendžiami ir kokio pokyčio žmogus siekia.

Kada galima pradėti nuo psichologo konsultacijos?

Psichologo konsultacija gali būti tinkamas pirmasis žingsnis, kai žmogus susiduria su konkrečiu dabartiniu sunkumu. Tai gali būti įtampa darbe, santykių krizė, netektis, skyrybos, sudėtingas sprendimas, prisitaikymas prie gyvenimo pokyčių ar kitas emocinę savijautą veikiantis įvykis.

Konsultacijos metu nebūtina iš karto apsispręsti dėl ilgalaikio darbo. Pirmiausia galima išsiaiškinti:

• kas šiuo metu kelia daugiausia sunkumų;
• kiek laiko problema tęsiasi ir kaip veikia kasdienį gyvenimą;
• kokio pokyčio žmogus tikisi;
• ar pasirinktas specialistas turi tinkamą kvalifikaciją ir patirties dirbant su tokiais sunkumais;
• ar gali būti reikalinga kito specialisto pagalba.

Jeigu po pirminio situacijos įvertinimo matyti, kad problema gana aiškiai apibrėžta, gali būti pasirenkamas kryptingesnis konsultavimas. Tačiau universalaus konsultacijų skaičiaus nėra.

Kada gali būti svarstoma ilgalaikė psichoterapija?

Ilgesnis psichoterapijos procesas gali būti prasmingas, kai sunkumai tęsiasi ilgą laiką arba panašios problemos nuolat kartojasi skirtingose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, žmogus gali pastebėti pasikartojančius santykių konfliktus, ilgalaikius savivertės sunkumus, stiprias emocines reakcijas ar elgesio modelius, kuriuos sunku pakeisti sprendžiant tik vieną konkrečią situaciją.

Tokiu atveju terapijoje gali būti nagrinėjama ne tik dabartinė problema, bet ir platesni jos ryšiai su žmogaus patirtimi, santykiais bei įprastais reagavimo būdais.

Vis dėlto ilgesnė terapija savaime nėra „geresnė“ už trumpesnį konsultavimą. Darbo trukmė turėtų būti siejama su žmogaus poreikiais ir sutartais tikslais, o ne pasirenkama vien pagal problemos pavadinimą.

Nežinote, nuo ko pradėti? Galima rinktis pagal specialistą

Kai dar neaišku, kokios pagalbos reikės, praktiškiau pradėti ne nuo terapijos trukmės skaičiavimo, o nuo tinkamo specialisto paieškos. Informaciją apie specialistų išsilavinimą, kvalifikaciją ir darbo kryptis galima rasti jų profesiniuose profiliuose, pavyzdžiui, https://ramumo.lt/specialistai/.

Prieš registruojantis verta patikrinti, ar pasirinktas specialistas dirba su konkrečiam žmogui aktualiais sunkumais. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar jis yra psichologas, psichoterapeutas, ar dar mokosi pasirinktos psichoterapijos krypties.

Pirmojo susitikimo metu galima tiesiai paklausti, kokį darbo būdą specialistas siūlytų ir kodėl. Toks pokalbis dažnai suteikia daugiau naudingos informacijos nei bandymas savarankiškai nuspręsti, kokios trukmės terapijos reikės.

Pagalbos pobūdis gali keistis

Pradinis planas nėra nekintamas. Konsultacijų metu gali paaiškėti, kad konkrečiam sunkumui užtenka trumpesnio darbo, arba priešingai – žmogus gali nuspręsti giliau nagrinėti ilgiau besitęsiančias problemas.

Svarbu periodiškai grįžti prie klausimo, ar pasirinktas darbas padeda siekti sutartų tikslų. Jei neaišku, kodėl konsultacijos tęsiamos arba ko jomis siekiama, apie tai verta kalbėtis su specialistu.

Esant ryškiems simptomams, dideliam kasdienio funkcionavimo sutrikimui ar kitoms būklėms, kurioms gali reikėti medicininio įvertinimo, vien psichologinių konsultacijų ar psichoterapijos gali nepakakti. Tokiais atvejais gali būti reikalinga gydytojo ar kitų sveikatos priežiūros specialistų pagalba. Esant ūmiai krizei ar tiesioginiam pavojui sau ar kitiems, reikėtų ieškoti skubios pagalbos, o ne laukti planinės konsultacijos.