Kas lemia nekilnojamojo turto vertę 10 metų į priekį?

Nekilnojamojo turto rinka – tai sudėtingas mechanizmas, veikiamas daugybės faktorių, o numatyti jos ateities tendencijas bandė ne vienas analitikas. Tačiau kaip išskirti tuos pastatus ir erdves, kurių vertė ne tik išliks, bet ir augs per artimiausią dešimtmetį? Kokie kriterijai lems, kad vieni objektai taps vertingais turtais, o kiti – tiesiog pasenusiais statiniais?

Lokacijos magija nemirė, bet evoliucionavo

Dar prieš dešimtmetį investuotojams pakako trijų dogmų: lokacija, lokacija ir dar kartą lokacija. Šiandien šios taisyklės reikšmė išlieka, tačiau keičiasi pati „geros lokacijos” samprata. Miestų centruose butai nebevilioja taip, kaip anksčiau – juos keičia strategiškai išdėstyti projektai miestų pakraščiuose.

Ypač vertingais laikomi projektai netoli vandens telkinių ar miškų masyvų, kurie siūlo tai, ko negali suteikti centras – ramybę, švarų orą ir erdvę. Gyvenamųjų namų kvartalas ant Neries šlaito tampa pavyzdiniu atveju, kaip urbanistinė plėtra gali derėti su natūralia aplinka ir kurti ilgalaikę vertę.

Tvarios architektūros proveržis

Energetinė nepriklausomybė ir tvarumo principai – jau ne madinga frazė, o faktoriaus, lemiantis turto vertę. Skaičiuojama, kad A++ energinės klasės pastatų vertė per dešimtmetį gali augti 15-20% sparčiau nei tų, kurie neatitinka šiuolaikinių tvarumo standartų.

Pastebima, kad rinka jau dabar reaguoja į klimato pokyčius – pastatai, kurie gali efektyviai adaptuotis prie besikeičiančių oro sąlygų (ekstremalios temperatūros, liūtys, sausros), vertinami aukščiau. Protinga investicija šiandien – rinktis tuos projektus, kurie ne tik atitinka dabartinius standartus, bet ir turi potencialo prisitaikyti prie griežtesnių aplinkosauginių reikalavimų ateityje.

Skaitmeninės infrastruktūros reikšmė

Jei anksčiau būsto vertę lėmė fizinė infrastruktūra – keliai, inžineriniai tinklai, socialiniai objektai, tai ateityje vis svarbesnė taps skaitmeninė infrastruktūra. Išmaniųjų namų sistemos, spartusis internetas, galimybė integruoti naujausias technologijas – visa tai taps neatsiejama nekilnojamojo turto dalimi.

Tyrimai rodo, kad nekilnojamasis turtas su integruotomis išmaniosiomis sistemomis parduodamas vidutiniškai 5-8% brangiau nei analogiški objektai be šių savybių. Planuojant ilgalaikes investicijas į NT, verta atkreipti dėmesį į projekto galimybes integruoti naujas technologijas – ar tai bus lengva, ar reikės esminių rekonstrukcijų.

Bendruomenės faktorius

Pastebėta įdomi tendencija – objektai, kurie sukuria stiprią bendruomenę, išlaiko vertę geriau. Nauji kvartalai, turintys bendras erdves, aktyvias gyventojų grupes ir bendrą identitetą, tampa labiau paklausūs rinkoje. Bendruomeniškumas didina saugumo jausmą, kuria socialinį kapitalą ir mažina gyventojų kaitą.

Rinkos specialistai prognozuoja, kad per artimiausią dešimtmetį bendruomeniškumas taps vienu iš svarbiausių objekto vertės faktorių, ypač urbanistinėse teritorijose, kur vienišumas ir atskirtis tampa vis didesne problema.

Pritaikomumas ir transformacijos galimybės

COVID-19 pandemija parodė, kaip greitai gali keistis mūsų poreikiai. Būstai, kurie galėjo būti lengvai adaptuojami nuotoliniam darbui, įgijo konkurencinį pranašumą. Ši patirtis paskatino rinką vertinti objektus ir pagal jų lankstumą bei pritaikomumą kintantiems poreikiams.

Ekspertai pastebi, kad objektai su transformacijos potencialu – galintys lengvai keisti paskirtį ar pritaikyti erdves skirtingiems poreikiams – taps vis paklausesni. Jei anksčiau buvo vertinamas aiškus erdvių funkcionalumas, tai ateityje vertę diktuis galimybė tą funkcionalumą lanksčiai keisti.

Demografinių pokyčių įtaka

Senėjanti visuomenė, mažėjančios šeimos, augantis vienišų žmonių skaičius – visa tai jau keičia ir toliau keis nekilnojamojo turto rinką. Objektai, kurie gali prisitaikyti prie besikeičiančios demografijos, turės pranašumą prieš tuos, kurie orientuoti į tradicinį šeimos modelį.

Auganti tendencija – daugiafunkciniai kompleksai, kuriuose derinama gyvenamoji funkcija su paslaugomis vyresnio amžiaus žmonėms, bendro darbo erdvėmis ir kompaktiškais būstais vienišiems asmenims. Tokių kompleksų vertė, tikėtina, augs sparčiau nei įprasto tipo gyvenamųjų pastatų.

Apžvelgiant visus šiuos faktorius, tampa aišku, kad nekilnojamojo turto vertės augimas per artimiausią dešimtmetį priklausys ne nuo vieno ar dviejų, o nuo kompleksinių veiksnių. Investuotojai, gebantys identifikuoti projektus, kuriuose susijungia strateginė lokacija, tvarumo principai, technologinis lankstumas ir bendruomeniškumo potencialas, tikėtina, pasieks geriausių rezultatų.