Iškepus bulvytes ar spurgas keptuvėje lieka pusė stiklinės riebaus, patamsėjusio aliejaus. Kas toliau? Dažniausiai jis atsiduria vienoje iš dviejų vietų — nupilamas į kriauklę arba supilamas į buitinių atliekų maišą. Abu variantai atrodo logiški. Ir abu yra klaida.

Panaudotas kepimo aliejus nėra šiukšlė.

Būtent tokiu principu vadovaujasi „Biomotorai” — įmonė, surenkanti panaudotą maistinį aliejų iš namų ūkių, restoranų ir maitinimo įstaigų bei perdirbanti jį į biokurą. Tai, kas virtuvėje atrodo kaip atlieka, perdirbimo grandinėje tampa ištekliumi, mažinančiu poreikį naftos produktams. Todėl klausimas, ką daryti su likusiu aliejumi, turi kur kas prasmingesnį atsakymą nei kriauklė ar konteineris.

Kodėl kriauklė – blogiausias variantas

Pradėkime nuo dažniausio įpročio. Aliejus, patekęs į vamzdyną, atvėsta ir sukietėja. Prilipęs prie vamzdžių sienelių jis kaupia maisto likučius ir muilo nuosėdas — taip pamažu formuojasi kamščiai, kuriuos vėliau tenka ardyti už nemažus pinigus. Miestų nuotekų sistemose sustingęs aliejus jungiasi į didžiulius riebalų luitus, stabdančius visą valymo procesą.

Yra ir mažiau matoma problema. Karštas aliejus, nupiltas į kriauklę, atrodo skystas ir nekaltas, bet nuvingiavęs keliais metrais vamzdžio jis jau būna sustingęs. Todėl kamštis susidaro ne ten, kur pili, o giliau — ten, kur jį pašalinti sunkiausia ir brangiausia. Santechnikai tai vadina viena dažniausių iškvietimo priežasčių daugiabučiuose.

Šiukšlių maišas atrodo saugesnis. Bet ir jis netinka: sąvartyne aliejus prasisunkia į gruntą ir teršia dirvožemį bei požeminį vandenį. Aplinkosaugininkai ne kartą pabrėžė, kad net nedidelis kiekis riebalų užteršia neproporcingai didelį vandens tūrį — todėl vienas neatsakingai išpiltas butelis kainuoja aplinkai daugiau, nei atrodo.

Ką daryti vietoj to

Sprendimas paprastesnis, nei tikimasi. Aliejų reikia atvėsinti ir supilti į sandarų indą — puikiai tinka tas pats plastikinis butelis, kuriame jis buvo pirktas. Kai indas prisipildo, jis atiduodamas surinkimui.

Vis dažniau žmonės ieško, kur dėti panaudotą aliejų, kad jis būtų surinktas ir perdirbtas, o ne išpiltas. Surinkimas paprastai nemokamas, o didesniems kiekiams — pavyzdžiui, kavinėms ar valgykloms — pasiimama tiesiai iš vietos. Taip aliejus nepatenka nei į vamzdyną, nei į sąvartyną, o keliauja į biokuro gamybą.

Svarbu tik viena taisyklė: aliejus turi būti be didesnių maisto likučių ir be vandens. Grynas riebalinis produktas perdirbamas efektyviausiai.

Restoranams tai – ne pasirinkimas, o tvarka

Namų ūkiui aliejaus surinkimas yra geras įprotis. Maitinimo įstaigai tai jau atsakomybės klausimas. Kavinės, valgyklos ir restoranai sukaupia dešimtis litrų per savaitę, o tokie kiekiai nupilti ar išmesti negali fiziškai — ir neturi teisės. Todėl įstaigos sudaro susitarimus su surinkėjais, kurie aliejų pasiima reguliariai, palieka tuščią tarą ir pateikia atliekų tvarkymą patvirtinančius dokumentus. Tai tvarkinga sistema, kurioje niekas nekeliauja į kanalizaciją.

Iš atliekos – į kurą

Perdirbimo logika nesudėtinga. Surinktas kepimo aliejus išvalomas ir paverčiamas biodyzelinu arba kitu biokuru, kuris naudojamas transporte ir pramonėje. Skirtingai nei iškastinis kuras, jis pagamintas iš to, kas kitaip būtų tapę tarša. Vienas namų ūkis per metus gali atiduoti kelis litrus — nedaug. Bet sudėjus tūkstančius namų ūkių, susidaro reali žaliavos apimtis, keičianti ne tik virtuvės įpročius, bet ir kuro grandinę.

„Biomotorai” surinkimo specialistai atkreipia dėmesį į vieną dalyką: dauguma žmonių aliejaus neišpila į kriauklę iš blogos valios, o tiesiog nežino paprastesnės alternatyvos. Kai surinkimo taškas ar butelio atidavimo tvarka tampa aiški, įprotis pasikeičia greitai.

Ką dažniausiai klausia

Ar reikia aliejų kaip nors paruošti prieš atiduodant? Užtenka jį atvėsinti ir supilti į sandarų indą. Filtruoti nebūtina, tačiau geriau, kad nebūtų didelių maisto likučių.

Ar priimamas tik augalinis aliejus? Priimamas panaudotas maistinis kepimo aliejus. Dėl konkrečių rūšių (pavyzdžiui, gyvūninių riebalų) verta pasitikslinti.

Kiek aliejaus turi susikaupti, kad būtų verta atiduoti? Namų ūkiui pakanka sukaupti pilną butelį ar kelis. Įstaigoms, kur susidaro dideli kiekiai, pasirūpinama atskiru surinkimu.

Ar surinkimas kainuoja? Iš namų ūkių ir įprastai iš įstaigų aliejus priimamas nemokamai.

Kitą kartą, kai keptuvėje liks riebalų, verta stabtelėti prieš atsukant čiaupą. Tas pats butelis, kuris galėjo užkimšti vamzdį, gali tapti kuru. Užtenka jį atidėti į šoną ir atiduoti tiems, kurie žino, ką su juo daryti.