Laimės žiburys

Kur yra Liudiškių kalva, ko gero, žino mažai kas, tačiau pakanka čia apsilankyti kartą ir visam gyvenimui įsiminsite kuo ši vieta ypatinga. Ant Liudiškių kalvos stovintis Laimės žiburys – tai antkapinis paminklas rašytojui Jonui Biliūnai, o taip pavadintas neatsitiktinai.

Lietuvių literatūros klasikas mirė 1907 m. Zakopanėje, Tatrų kalnų papėdėje sulaukęs vos 28-erių. Tačiau J. Biliūno valia atgulti gimtojoje žemėje buvo įvykdyta 1953 m., rašytojo palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir atgulė čia amžinam poilsiui.

Rašytojui atminti čia ant Liudiškių kalvos 1958 m. buvo pastatytas 14 metrų aukščio monumentas simboliniu pavadinimu „Laimės žiburys“, tokį pat pavadinimą turėjusi ir J. Biliūno stebuklinė pasaka. Rašoma, kad ant kalno viršūnės švyti stebuklingas žiburys – tas, kuris užlips ant to kalno ir žiburį pasieks, visus žmones padarys laimingus, o pats pavirs akmeniu.

Tuo, kad ši kalva stebuklinga ir čia galima pasisemti laimės tiki ne tik vietiniai anykštėnai, tačiau ir čia atvykstantys svečiai iš visos Lietuvos. Tiesa, trokštant, kad noras išsipildytų reiktų jį sugalvoti lipant stačiais 86 pakopų laiptais Laimės žiburio link, su niekuo nesikalbėti. Taip pat galima sugalvoti norą užlipus ir tylint apeiti ovalia atbraila aplink paminklą. Tačiau svarbiausia – šiukštu apie sugalvotą norą negalima niekam prasitarti.

Kalno viršūnė ypatinga ne tik tuo, kad čia ilsisi visiems žinomų kūrinių „Kliudžiau“ ir „Brisiaus galas“ autorius Jonas Biliūnas, tačiau ir tuo, kad ant šios kalvos kadaise kūrė pats Antanas Baranauskas, plačiai atsiveriančiomis Anykščių apylinkėmis gėrėjosi ir Antanas Žukauskas – Vienuolis. Jis ir parinkęs vietą J. Biliūno kapui.

Atsisėdę šalia Laimės žiburio sulig pušų viršūnėmis galėsite mėgautis gaiva, įkvėpti gryno oro. O kai važiuosite Laimės žiburio link sekite ant kelio rodykles, jos neleis pasiklysti. Palikę automobilį aikštelėje tiesiog eikite vingiuotu takeliu ir pasieksite jau keliasdešimt metų čia ant kalvos stūksantį Laimės žiburį.