Alaušo ežero pakrantė

Legendomis apipintas gražuolis Alaušo ežeras – tikra Utenos krašto puošmena ir dešimtas pagal dydį ežeras šalyje (plotas 1071,8 ha). Pasak vienos legendos, rytinėje ežero pakrantėje ant Maneičių piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Alaušo pilis. Pasakojama, kad kunigaikštis labai mėgęs didelį skaidrų ežerą, todėl mirdamas prašė jo palaikų pelenus išberti į šio ežero vandenis. Žmonės taip ir padarė, o patį ežerą kunigaikščio garbei pavadino Alaušu.

Iš vakarų pusės į ežerą įsiterpusiame ilgame, siaurame pusiasalyje stovi Bikuškio dvaro pastatai, menantys Radvilų, Oginskių valdymo metus. O pietinėje ežero pakrantėje įsikūręs Sudeikių miestelis svetingai priima visus, ieškančius atokvėpio gamtoje.

Nesvarbu, koks metų laikas, Alaušo ežero pakrantėje visuomet galima pasisemti gerų emocijų ir pailsėti. Ežeras vilioja akį traukiančiu kraštovaizdžiu, švariu ir žuvingu vandeniu, sutvarkytomis maudynių vietomis. Platus ir smėlingas paplūdimys patinka ne tik suaugusiems, bet ir vaikams – įbridus į ežerą, jis gilėja lėtai, todėl norintiems atvykti pailsėti su vaikais, tai puiki vieta ramiam ir saugiam turizmui. Žvilgsnis į vandens platybes suteikia galimybę įvertinti šalia esantį grožį. Pasigrožėti ežeru ir jį puošiančiomis salomis galima plaukiojant valtimis, vandens dviračiais ar plaustu. Nuostabi gamta ne tik vasarą vilioja poilsiautojus atsikvėpti nuo kasdieninių rūpesčių. Tai – puiki vieta mėgautis ramybe ar čiuožyklos teikiamais malonumais ir žiemą.

Norintiems susipažinti su Aukštaitija, rekomenduojama savo kelionę pradėti nuo Sudeikių ir stabtelėti prie Alaušo ežero. Ežero pakrantėje sukurta infrastruktūra – kempingas, kaimo turizmo sodybos, nardymo centras, sutvarkyta aplinka, vaikų žaidimo aikštelės, o treniruokliai po atviru dangumi leis keliaujantiems pagerinti savo savijautą ir sportinę formą.

Vasarą Alaušas tampa tikru Aukštaitijos traukos centru – ne tik dėl puikios vandens kokybės, bet ir čia esančių pramogų, o žiemą – žvejybos ir pačiūžų mėgėjų rojumi. Ir tik čia galima paragauti Alaušo ežero žuvienės ar aukštaitiškų blynų su dažiniais!