Kai šildymo sezonas tik prasideda, daugelis daro tą patį: pasukioja termostatą, palaukia, ar namai sušils, ir tiek. Bet po kelių savaičių atsiranda keisti pojūčiai. Vienam kambary šilta, kitam lyg trūksta, o vonioje, atrodo, visada „per mažai“. Tada ir prasideda namų tyrimas: gal grindys, gal siurblys, gal katilas. O kartais kaltas visai paprastas dalykas, kurį lengva pamiršti, nes jis stovi tyliai ir atrodo tvarkingai.

Kalbu apie kolektorius. Jei namuose yra grindinis šildymas, kolektorius yra vieta, kur susitinka visi kontūrai. Ir jeigu ten kažkas „pasislenka“, tai viskas iškart jaučiasi per komfortą, per sąskaitas, per nervus. Geriausia dalis ta, kad sezoninė patikra dažnai užtrunka trumpiau nei vienas skambutis meistrui, kai jau šalta.

Kodėl kolektorių patikra prieš sezoną taupo laiką ir pinigus

Žmonės dažnai prisimena kolektorių tik tada, kai sistemą reikia „gelbėti“. Man teko matyti, kaip šeima du mėnesius bandė susitaikyti su šaltu kampu svetainėje, o sprendimas pasirodė toks paprastas, kad net gėda pasidaro. Vienas kontūras buvo prigesintas, kitas beveik užsuktas, dar kitame matėsi, kad srautas nusilpęs. Niekas nesugedę, tiesiog viskas išsiderinę.

Sezoninė patikra yra kaip greitas sveikatos patikrinimas. Tu neieškai problemos, tu ją pagaudai dar tada, kai ji tik pradeda formuotis.

Pirmas dalykas, kurį verta padaryti: pažiūrėti, ar viskas „gyva“

Prie kolektoriaus dažnai stovi mažos detalės, kurias lengva ignoruoti. O jos pasako labai daug. Jei turi srauto indikatorius, jie parodo, ar kontūruose teka vanduo. Jei indikatoriai stovi vietoje, kai sistema dirba, kažkas ne taip. Kartais tai būna tiesiog užsuktas reguliavimas, kartais užstrigęs mazgas.

Svarbu ir tai, ar prie kolektoriaus nėra drėgmės. Net lengvas „šlapias blizgesys“ ant jungties yra ženklas, kad sujungimas nori dėmesio. Ir taip, kartais žmogus pamato tai tik tada, kai jau atsiranda dėmė ant spintelės dugno.

Kur dažniausiai pasimato smulkūs nuotėkiai, kurių niekas nenori

Nuotėkis dažnai prasideda tyliai. Jokio fontano, jokios panikos. Tik lengvas lašėjimas, kuris su laiku sukuria didesnes bėdas. Kolektorių mazge dažniausiai verta akimis praeiti per:

• jungtis prie kontūrų išėjimų ir įėjimų
• vietas, kur yra oro išleidimas
• vietas, kur sukasi reguliavimo rankenėlės

Šitie taškai dažniausiai pirmi „prasižioja“, kai sistema gauna apkrovą, kai namuose pradeda šilti visos grindys.

Kaip suprasti, ar reikia išleisti orą, jei grindys šyla keistai

Oras sistemoje yra klasika. Vieni sako „čia nieko tokio“, kol nepradeda girdėti burbuliavimo. Jei vienas kontūras šyla vangiai, o kitas normaliu tempu, kartais problema būna visai ne šilumos šaltinyje.

Ką žmonės dažnai pastebi:
vienas kambarys šyla lėtai, kitam šilta per greitai. Kartais atsiranda garsas, lyg kažkas švelniai šnypštų. Kartais grindys šyla „lopais“. Jei tokie ženklai kartojasi, sezoninė patikra turėtų turėti vieną tikslą: pasirūpinti, kad oras neliktų ten, kur jam ne vieta.

Srauto reguliavimas: vieta, kur daug kas netyčia prisidirba

Labai žmogiška: „pasukau truputį, kad būtų šilčiau“. Ir po savaitės jau pasisuka dar kartą. Taip kontūrai pradeda gyventi savo gyvenimą. Jeigu kas nors namuose reguliuoja „pagal pojūtį“, po sezono kolektorius dažnai būna kaip netvarkingas pultelis.

Kas padeda:
užsirašyti, kokia buvo padėtis prieš korekciją. Arba bent jau nufotkinti. Skamba paprastai, bet realiai gelbsti, kai reikia grįžti atgal. Nes kai pradedi sukti aklai, paskui sunku suprasti, kur buvo norma.

Kada verta kviesti meistrą, o kada užtenka paprasto patikrinimo

Jei matai lašėjimą, jei slėgis sistemoje krenta be aiškios priežasties, jei reguliavimas neveikia taip, kaip turėtų, tada geriau nekankinti savęs. Meistras šitą sutvarkys greičiau ir ramiau.

Bet jei tiesiog nori, kad sezonas prasidėtų be staigmenų, užtenka kasmetinio ritualo: akimis apžiūrėti, ar nėra drėgmės, ar srautai atrodo normalūs, ar niekas neužsukta „iki galo“ be reikalo, ar nėra garsų.

Tvarkingas kolektorius reiškia ramų sezoną

Kolektorius yra ta vieta, kuri gali arba sutaupyti tavo laiką, arba jį suvalgyti. Kai kolektoriai prižiūrimi bent kartą per sezoną, namuose mažiau netikėtų „kodėl čia šalta?“ momentų. Ir mažiau situacijų, kai turi rinktis: kentėti ar skambinti kažkam skubiai.