Kompiuterio lėtėjimas daugeliui vartotojų sukelia tą pačią mintį – reikia daugiau RAM. Tai suprantama, nes operatyvioji atmintis dažnai minima kaip pagrindinis greičio veiksnys. Reklamose pabrėžiama, kad didesnis atminties kiekis reiškia sklandesnį darbą. Vis dėlto realybėje situacija yra kur kas sudėtingesnė.

Namų kompiuteriai naudojami labai įvairiai. Vieni vartotojai apsiriboja naršymu internete ir vaizdo turinio peržiūra. Kiti dirba su dokumentais, el. paštu ar apskaitos sistemomis. Yra ir tokių, kurie kasdien jungiasi prie vaizdo konferencijų, naudoja kelias programas vienu metu ar dirba nuotoliniu būdu. Skirtingi naudojimo įpročiai lemia visiškai skirtingus našumo poreikius.

Būtent todėl vien tik RAM atnaujinimas ne visada duoda norimą rezultatą. Kartais sistema tampa greitesnė, tačiau kartais pokytis būna minimalus. Dar blogiau – investicija neatsiperka. Norint priimti teisingą sprendimą, pirmiausia reikia suprasti, kas iš tiesų stabdo kompiuterio darbą. Šiame straipsnyje detaliai aptariama, kada atminties atnaujinimas yra logiškas žingsnis, o kada problemos slypi visai kitur.

Kada RAM atminties trūkumas tampa pagrindine lėto veikimo priežastimi

RAM tampa problema tada, kai jos tiesiog nepakanka realioms kasdienėms užduotims. Tai dažniausiai pasireiškia ne iš karto, o palaipsniui. Iš pradžių kompiuteris tiesiog tampa šiek tiek lėtesnis. Vėliau pradeda strigti naršyklė, ilgiau atsidaro programos, o langų perjungimas tampa vangus.

Kai ramai užsipildo, sistema pradeda naudoti diską kaip laikiną atmintį. Šis procesas vyksta automatiškai ir vartotojas jo nemato. Tačiau skirtumas tarp RAM ir disko greičio yra milžiniškas. Net ir modernus SSD negali konkuruoti su operatyviosios atminties sparta. Dėl to atsiranda vėlavimai ir mikrostrigimai.

RAM trūkumas ypač greitai pasireiškia, kai:

• vienu metu atidaroma daug naršyklės skirtukų,
  
• naudojamos vaizdo konferencijų programos,
  
• fone veikia keli komunikacijos ar sinchronizavimo įrankiai.
  

Tokiose situacijose net vidutinio galingumo procesorius tampa bejėgis. Sistema lėtėja ne dėl skaičiavimo galios trūkumo, o dėl to, kad nėra kur laikyti aktyvių duomenų.

Kaip operatyvioji atmintis veikia programų paleidimo ir darbo greitį

Programų veikimo principas paprastas. Kai jos paleidžiamos, pagrindiniai duomenys įkeliami į RAM. Kol programa telpa atmintyje, ji veikia greitai ir stabiliai. Problemos prasideda tada, kai RAM nepakanka visoms aktyvioms programoms.

Tokiu atveju sistema pradeda perkelti dalį duomenų į diską. Šis procesas vadinamas virtualia atmintimi. Nors tai leidžia programoms veikti toliau, greitis smarkiai sumažėja. Programų perjungimas tampa lėtas, o pats kompiuteris atrodo „apsunkęs“.

Svarbu suprasti, kad RAM atnaujinimas padeda tik tada, kai problema yra būtent atminties trūkumas. Jei programos jau telpa RAM, papildomas kiekis nepagreitins jų veikimo. Todėl prieš investuojant verta stebėti realų atminties naudojimą kasdienėse situacijose.

Kokiais atvejais RAM atnaujinimas duoda realų rezultatą

RAM atnaujinimas yra vienas paprasčiausių ir greičiausių būdų pagerinti kompiuterio veikimą. Tačiau jis veiksmingas tik tada, kai pasirinktas tinkamu momentu. Pagrindinis kriterijus – nuolat pasiekiama atminties riba.

Jei RAM naudojimas dažnai artėja prie maksimumo, sistema pradeda lėtėti net atliekant paprastas užduotis. Tokiu atveju papildoma atmintis leidžia programoms veikti be diskų įsikišimo. Rezultatas dažniausiai pastebimas iš karto.

RAM atnaujinimas dažniausiai pasiteisina, kai:

• kompiuteris naudojamas ilgą laiką be perkrovimo,
  
• vienu metu dirbama su keliomis programomis,
  
• naršyklė tampa pagrindiniu darbo įrankiu.
  

Tokiais atvejais net nedidelis atminties padidinimas gali ženkliai pagerinti darbo komfortą.

Kodėl net ir padidinta RAM ne visada išsprendžia našumo problemas

Viena didžiausių klaidų – manyti, kad RAM yra universalus sprendimas. Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai atmintis atnaujinama, tačiau kompiuteris vis tiek veikia lėtai. Tai sukelia nusivylimą ir nepasitikėjimą pačiu sprendimu.

Dažniausiai tokiose situacijose ribojantis veiksnys yra procesorius arba diskas. Jei procesorius nuolat dirba maksimaliu pajėgumu, papildoma RAM jo nepagreitins. Sistema bus lėta dėl skaičiavimo galios trūkumo.

Panaši situacija ir su senais kietaisiais diskais. Net ir turint pakankamai RAM, programos krausis lėtai, jei diskas negali greitai pateikti duomenų. Todėl RAM atnaujinimas turi būti vertinamas kaip visos sistemos dalis, o ne atskiras sprendimas.

Požymiai, kad kompiuterio lėtėjimo priežastis slypi ne atmintyje

Yra aiškių ženklų, rodančių, kad RAM nėra pagrindinė problema. Vienas jų – lėtas sistemos įsijungimas. Jei kompiuteris ilgai kraunasi, tačiau vėliau veikia pakankamai stabiliai, dažniausiai kaltas diskas.

Kitas požymis – nuolat aukšta procesoriaus apkrova. Jei net paprastos užduotys apkrauna procesorių, problema slypi jo galiose, o ne atmintyje. Tokiu atveju RAM atnaujinimas neduos apčiuopiamo efekto.

Jei RAM naudojimas retai pasiekia ribą, jos didinimas dažniausiai yra bereikalingas.

Kaip procesorius ir duomenų kaupiklis riboja bendrą sistemos spartą

Procesorius yra atsakingas už visas skaičiavimo užduotis. Jei jis per silpnas, sistema lėtės nepriklausomai nuo RAM kiekio. Tai ypač pastebima naudojant šiuolaikines naršykles, kurios pačios gali apkrauti procesorių.

Diskas, savo ruožtu, atsakingas už duomenų skaitymą ir rašymą. Lėtas diskas stabdo visą sistemą. Net ir turint daug RAM, programos krausis lėtai, jei diskas negali greitai pateikti duomenų.

Dažnai būtent šių dviejų komponentų derinys lemia realų našumą. Todėl prieš atnaujinant RAM verta įvertinti ir jų būklę.

Operacinės sistemos ir foninių procesų įtaka našumui

Laikui bėgant operacinė sistema apkraunama foniniais procesais. Automatinės paleisties programos, atnaujinimų tarnybos ir sinchronizavimo įrankiai veikia nuolat. Jie naudoja RAM, procesorių ir diską.

Net ir gana galingas kompiuteris gali tapti lėtas dėl prastos programinės tvarkos. Tokiais atvejais padeda ne komponentų keitimas, o sistemos optimizavimas. Kartais vien programinės įrangos tvarkymas gali duoti didesnį efektą nei RAM atnaujinimas.

Kada verta investuoti į visos sistemos atnaujinimą, o ne vieną komponentą

Jei kompiuteris senas, pavieniai atnaujinimai dažnai tampa laikinu sprendimu. Sistema gali veikti šiek tiek greičiau, bet greitai vėl pasiekia ribas. Tokiu atveju racionaliau galvoti apie visos sistemos atnaujinimą.

Visapusiškas atnaujinimas leidžia suderinti visus komponentus tarpusavyje. Tai suteikia ilgalaikį rezultatą ir stabilesnį veikimą. Dažnai toks sprendimas ilgainiui kainuoja mažiau nei nuolatiniai pavieniai bandymai taisyti seną sistemą.