Gyventi name su bendrija daugeliui atrodo paprasta. Yra pirmininkas, yra sąskaitos, yra mėnesinis mokestis. Tačiau vos tik atsiranda gedimas ar rimtesnis darbas, išlenda klausimas, kuris visada kelia emocijas – už ką mes jau mokame, o už ką vėl reikia primokėti. Būtent čia prasideda didžioji painiava, kuri dažnai virsta ginčais tarp gyventojų.

Ką žmonės mano, kad gauna automatiškai

Dalis gyventojų yra įsitikinę, kad mėnesinis bendrijos mokestis dengia beveik viską. Nuo laiptinės lemputės iki rimtesnių techninių darbų. Tai suprantama, nes sąskaita dažnai pateikiama kaip bendras mokestis, be detalaus išskaidymo.

Dažniausiai žmonės tikisi, kad į kainą įeina kasdienė namo priežiūra, dokumentų tvarkymas, smulkūs gedimų šalinimai. Ir tam tikra dalimi tai tiesa. Tačiau problema atsiranda tada, kai lūkesčiai viršija realias paslaugas.

Kur prasideda papildomi mokesčiai

Papildomi mokesčiai dažniausiai atsiranda ne dėl piktavališkumo, o dėl skirtingo paslaugų suvokimo. Bendrijos biudžetas paprastai planuojamas bazinėms funkcijoms. Kai atsiranda nenumatyti darbai, kyla klausimas, kas už juos moka.

Dažniausiai papildomai apmokestinami darbai susiję su:

• didesniais remonto darbais
• avarinėmis situacijomis
• specifinėmis paslaugomis, kurių nereikia kas mėnesį

Būtent čia gyventojai dažnai pasijunta apgauti, nors realiai tiesiog nebuvo aiškiai susipažinę su paslaugų ribomis.

Kodėl kyla tiek daug nesusipratimų

Didžioji dalis konfliktų kyla ne dėl pačių kainų, o dėl informacijos stokos. Gyventojai retai skaito bendrijos dokumentus, o susirinkimuose dalyvauja ne visi. Dėl to sprendimai priimami, bet ne visiems iki galo aiškūs.

Kai vėliau pateikiama papildoma sąskaita, ji atrodo netikėta. Nors formaliai viskas buvo aptarta. Šis atotrūkis tarp sprendimų ir kasdienės gyventojų patirties ir kuria įtampą.

Kaip atrodo aiškiai apibrėžtos bendrijų paslaugos

Tvarkingai veikiančiose bendrijose paslaugos būna išdėstytos paprastai. Kas įeina į bazinį mokestį. Kokie darbai apmokestinami atskirai. Kada sprendžia valdyba, o kada reikalingas gyventojų pritarimas.

Tokiu atveju net ir papildomi mokesčiai nekelia tiek emocijų. Žmonės supranta, kodėl jie atsirado, ir mato jų naudą. Būtent aiškumas dažniausiai ir lemia pasitenkinimą, o ne pati suma.

Kur verta pasitikrinti prieš piktinantis

Prieš kylant emocijoms, verta peržvelgti, kokios bendrijų paslaugos iš tiesų yra numatytos. Dažnai atsakymai slypi sutartyse ar paslaugų aprašuose, kuriuos mažai kas skaito iki pirmo konflikto.

Naudinga pasižiūrėti ir viešai pateikiamą informaciją apie paslaugų apimtį, pavyzdžiui čia:
https://www.housecare.lt/paslauga/bendriju-paslaugos/.

Tokie šaltiniai leidžia palyginti, kaip paslaugos apibrėžiamos ir ko realiai galima tikėtis už mokamą kainą.

Asmeninė patirtis keičia požiūrį

Gyventojai, kurie bent kartą aktyviau įsitraukė į bendrijos veiklą, dažnai pradeda kitaip vertinti papildomas sąskaitas. Atsiranda supratimas, kiek kainuoja realūs darbai, kiek laiko užtrunka jų organizavimas, kiek atsakomybės gula ant bendrijos.

Tai nereiškia, kad visos papildomos išlaidos tampa malonios. Tačiau jos tampa suprantamesnės. O supratimas labai dažnai sumažina pyktį.

Kaip sumažinti konfliktų ateityje

Didžiausias pokytis įvyksta tada, kai bendrija pradeda kalbėti paprastai. Be sudėtingų formuluočių, be miglotų aprašymų. Kai gyventojai iš anksto žino, kas gali kainuoti papildomai, staigmenų lieka mažiau.

Bendrijų paslaugos veikia geriausiai tada, kai jos suvokiamos kaip bendras susitarimas, o ne paslėptų mokesčių sistema. Ir nors idealaus varianto nėra, aiškumas čia visada laimi prieš tylą.