Saulės elektrinių populiarumas auga ne tik tarp privačių namų savininkų, bet ir nekilnojamojo turto rinkoje. Investuotojai, NT vystytojai ir nuomininkai vis dažniau svarsto, ar pastatas su saulės elektrine yra vertingesnis už tradicinį objektą. Ar ši tendencija taps nauju rinkos standartu, ar vis dar išlieka skeptikų, kurie nemato realios finansinės naudos?

Kaip keičiasi nekilnojamojo turto pirkėjų ir nuomininkų požiūris?

Pastarųjų metų pokyčiai rodo, kad pirkėjai ir nuomininkai vis labiau vertina energetinį efektyvumą kaip svarbų kriterijų renkantis būstą ar komercines patalpas. Augant elektros kainoms ir griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, žmonės ima kreipti dėmesį ne tik į būsto vietą ar dizainą, bet ir į jo ilgalaikes eksploatacijos išlaidas.

Verslo sektoriuje šis pokytis dar ryškesnis. Kompanijos, siekiančios sumažinti savo veiklos poveikį aplinkai arba optimizuoti energijos sąnaudas, renkasi patalpas su įrengtomis saulės elektrinėmis. Ypač tai aktualu dideliems biurų kompleksams ar logistikos centrams, kur energijos suvartojimas yra didelis, o ilgalaikis elektros taupymas gali atnešti reikšmingą finansinę naudą.

NT agentūros taip pat pastebi šią tendenciją. Pastatai, turintys saulės elektrines, dažnai parduodami ar išnuomojami greičiau, nes pirkėjai ir nuomininkai mato aiškų jų pranašumą – mažesnes sąskaitas už elektrą ir didesnę nepriklausomybę nuo elektros tiekėjų.

Ar saulės elektrinė gali padidinti nekilnojamojo turto vertę?

Teoriškai pastatas su įrengta saulės elektrine turėtų būti brangesnis, nes jis suteikia papildomą naudą būsimam savininkui ar nuomininkui. Tačiau realybėje šis vertės augimas priklauso nuo kelių veiksnių.

Pirmiausia, svarbu įvertinti elektrinės būklę ir jos efektyvumą. Jei ji yra nauja, tinkamai suprojektuota ir įrengta taip, kad pagamintų maksimalų galimą energijos kiekį, tai neabejotinai padidina turto patrauklumą. Tačiau senesnės saulės elektrinės, kurių efektyvumas mažėja arba kurios nebuvo tinkamai prižiūrimos, gali neturėti tokio didelio poveikio NT vertei.

Kitas svarbus aspektas – energetinė nepriklausomybė. Žmonės vis dažniau supranta, kad saulės elektrinė gali tapti apsauga nuo elektros kainų svyravimų. Šis argumentas ypač aktualus ilgalaikėms investicijoms, pavyzdžiui, komerciniams pastatams, kurie naudojami dešimtmečius.

Galiausiai, valstybės parama taip pat gali turėti įtakos turto vertei. Kai kuriose šalyse ir regionuose pastatai su saulės elektrinėmis gali gauti papildomas lengvatas, mokesčių nuolaidas ar net aukštesnį energinio naudingumo įvertinimą. Jei tokie skatinimo mechanizmai bus plečiami, tikėtina, kad ir Lietuvoje tokie NT objektai brangs sparčiau nei įprasti.

Kodėl NT plėtotojai vis dar vangiai investuoja į saulės elektrines?

Nors saulės energija turi akivaizdžių pranašumų, NT vystytojai vis dar skeptiškai vertina šią investiciją. Pagrindinė priežastis – papildomos išlaidos. Saulės elektrinės įrengimas didina pirmines statybos ar renovacijos sąnaudas, o ne visi pirkėjai yra pasirengę už tai mokėti daugiau.

Be to, NT sektorius tradiciškai linkęs į trumpalaikį pelną. Dauguma vystytojų orientuojasi į greitą objektų pardavimą, todėl jie nėra suinteresuoti investuoti į technologijas, kurios atsiperka tik po kelerių metų. Nors būsimam savininkui saulės elektrinė gali būti didelis privalumas, statytojas dažniau renkasi kuo pigesnį projekto įgyvendinimą, kad galėtų greitai jį realizuoti rinkoje.

Dar vienas svarbus aspektas – reguliavimo iššūkiai. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, saulės elektrinių prijungimas prie elektros tinklų vis dar susiduria su biurokratinėmis kliūtimis. Dėl to kai kurie NT plėtotojai vengia šios technologijos, nes nenori gaišti laiko derinimams su elektros tiekėjais ir kitomis institucijomis.

Ar saulės elektrinės taps nauju standartu NT rinkoje?

Viskas rodo, kad ilgainiui saulės elektrinės taps vis labiau integruotos į naujų pastatų projektus. Europoje jau egzistuoja praktika, kai NT vystytojai privalo laikytis griežtesnių energetinio efektyvumo reikalavimų, o kai kurios valstybės netgi skatina privalomą saulės elektrinių įrengimą naujuose komerciniuose pastatuose.

Lietuvoje ši tendencija dar nėra tokia ryški, tačiau augantis pirkėjų sąmoningumas ir stiprėjantys aplinkosauginiai reikalavimai neabejotinai darys įtaką rinkai. Jei elektros kainos išliks nestabilios, saulės elektrinių integracija taps ne tik ekologiškai, bet ir finansiškai patrauklia alternatyva NT sektoriui.

Šiuo metu galima sakyti, kad NT pirkėjai ir nuomininkai jau pradeda vertinti šią technologiją kaip rimtą privalumą, tačiau patys NT vystytojai dar nepasiruošę masiškai investuoti į saulės elektrines. Vis dėlto ilgainiui ekonominiai ir reguliaciniai veiksniai neišvengiamai pakeis NT rinkos dinamiką, o saulės energija taps svarbia nekilnojamojo turto dalimi.

Parengta pagal: Solet