Dauguma žmonių niekada nesusimąsto, iš ko pagamintos anglys, kurias naudoja. O skirtumas tarp jų – didesnis, nei galėtume įsivaizduoti. Anglys lydi žmoniją nuo pat civilizacijos aušros. Jos kūreno pirmąsias krosneles, lydė metalus, virė maistą. Tačiau yra viena sritis, kurioje anglių kokybė, kilmė ir sudėtis turi neįprastai didelę reikšmę – tai vandens pypkės paruošimo procesas. Čia

Jeigu kada nors esi pirkęs stockinius drabužius, tu žinai tą jausmą: kartais pataikai į gerą daiktą už juokingą kainą ir jautiesi lyg laimėjęs. O kartais gauni tokį pirkinį, kuris atrodo „ok“, bet po mėnesio jis jau guli spintos gale ir tu net nenori į jį žiūrėti. Stocke viskas priklauso nuo vieno dalyko – laiko. Ką

Yra toks mažas virtuvės momentas, kurį visi žinom: stovi prie keptuvės, padažas burbuliuoja, o tu su mentele darai vieną neatsargų judesį… ir girdi tą garsą. Subraižyta danga. Tą sekundę net maistas neberūpi, nes galvoje tik viena mintis: „nu va, vėl.“ Todėl virtuvės įrankiai man seniai tapo ne dekoracija stalčiuje, o kasdienis sprendimas. Medžiaga čia daro

Kai bėgtakis namuose dar tik idėja, viskas atrodo labai paprastai. Sulankstomas skamba protingai, nes sutaupo vietos. Stacionarus skamba rimtai, nes „stovi kaip tankas“. Bet po kelių savaičių kasdienybės paaiškėja, kad svarbiausias dalykas yra ne aprašymas, o tavo įprotis. Ar tu realiai norėsi jį išsitraukti, ar norėsi ant jo lipti, kai esi pavargęs, ar jis netaps